Rinkoje granulinių katilų pasiūla yra pakankamai plati, labai skiriasi ir panašios galios katilų kainos.
Bandykime palyginti dažniausiai naudojamų granulinių katilų (apie 20 kW galios) kai kurias esmines charakteristikas. Katilai ženkliai skiriasi ne tik savo išmatavimais, bet ir degimo proceso reguliavimo galimybėmis.
Tačiau pardavėjų pateikiami duomenys apie granulių degimo proceso valdymą ir reguliavimą katile aprašomi labai minimaliai ir aptakiai, nors būtent tai leidžia ženkliai taupyti kurą. Granulinis katilas nuosavam namui
Tačiau pardavėjų pateikiami duomenys apie granulių degimo proceso valdymą ir reguliavimą katile aprašomi labai minimaliai ir aptakiai, nors būtent tai leidžia ženkliai taupyti kurą. Granulinis katilas nuosavam namui
Lietuvoje parduodami įvairių gamintojų granuliniai katilai. Dažnai prie standartinių kieto kuro katilų gamintojas pritaiko medienos granulių deginimo įrangą ir tokį katilą pristato kaip granulinį. Vandens tūris juose paprastai būna tik 35-70 l . Tokiame katile, deginant granules, yra ženkliai didesnis katilo degiklio paleidimų - stabdymų skaičius, o tai didina ir bendras kuro sąnaudas, tampa sudėtinga užtikrinti optimalų medienos granulių degimo proceso reguliavimą, padidėja oro tarša.
Kiti kuro katilai būna skiri tik medienos granulių deginimui. Automatizuoto medienos granulių deginimo pradininkų švedijos firmų NIBE, Janfire, Baxi, Ariterm, Effecta granuliniuose katiluose vandens tūris yra nuo 125 iki 200 l. Estijoje gaminamo katilo Pelle vandens tūris - 165 l. Tokiuose katiluose pasiekus užduotą vandens temperatūrą degiklis yra stabdomas, pasiekiamas maksimalus katilo degiklio prastovos ir darbo optimalia galia laikas. Dirbant katilui optimalia galia nesusidaro ir nesikaupia dervos kamine, maksimaliai sumažinama oro tarša degimo produktais.
Lietuvoje žiemos metu lauko oro temperatūra dažnai būna artima 0ºC, tad granuliniai katilai didžiąją laiko dalį būna priversti dirbti esant mažam šilumos poreikiui. Dirbant tokiomis sąlygomis, dėl savo galimybės akumulioti šilumą žymiai efektyviau dirbs katilas, kuriame vandens tūris bus didesnis. Kodėl?
Granuliniuose katiluose degimo proceso valdymas vykdomas pilnai stabdant degiklį (pasiekus užduotą vandens temperatūrą katile) arba degikliui pereinant dirbti į pažemintą darbo režimą (dirbant 10-20 % galia). Šiuo atveju kuras yra deginamas grynai liepsnos palaikymui, dėl to ženkliai krenta katilo naudingo veiksmo koeficientas (NKV), išeinančių degimo produktų temperatūra ir padidėja oro tarša. Dėl šios priežasties ant kamino sienelių išsiskiria kondensatas, susidaro ir kaupiasi sunkiai nuvalomos dervos. Kkondensato susidarymą kamine apsprendžia degimo produktų temperatūra, kaip taisyklė, ši temperatūra neturi būti žemesnė nei 80ºC (matuojant vieną metrą žemyn, nuo kamino viršaus). Laikui bėgant, susikaupę ant kamino sienelių suodžiai ir dervos gali užsiliepsnoti - yra žinomi ir tokie atvėjai. Kaip rodo patirtis, naudojant granulinį katilą su mažu (apie 40 l) vandens tūriu, panašaus ploto ir šiluminių charakteristikų pastato šildymui per šildymo sezoną gali būti sukūrenama iki 40% daugiau medienos granulių, nei su katilu, kuriame vandens tūris yra apie 150 litrų.
Gamintojai granuliniams katilams nurodo pakankamai aukštą NKV, dažnai apie 90%. Katilo pase jo NKV nurodomas dirbant nominalia galia, tačiau maksimali NKV reikšmė daugeliui katilų pasiekiama, dirbant 60-90% apkrovimu (pvz., dirbant šiuo apkrovimu, iš kokybiško granulinio katilo išeinančių degimo produktų temperatūra siekia tik apie 100-130ºC). Vartotojui įvertinti dirbančio katilo efektyvumą ir kaitinamų paviršių užterštumą padėtų įrengtas už katilo termometras (jį įsigyti galima daudelyje šildymo technika prekiaujančių parduotuvių), skirtas degimo produktų temperatūrai matuoti.
Rinkoje pasirodė universalūs katilai, kuriuose, nurodoma, kad naudojamas ypač tobulas ir efektyvus, leidžiantis sutaupyti iki 20% kuro, degimo proceso reguliavimas naudojant vadinamąjį λ-zondą. Šio zondo pagalba matuojamas deguonies kiekis degimo produktuose ir pagal jo parodymus elektroninis katilo darbo reguliatorius reguliuoja ventiliatoriaus galią. Tačiau, kažkodėl, tokio efektyvaus įtaiso standartinėje katilo komplektacijoje dažnai nebūna ir jį siūloma įsigyti papildomai. Biokurą deginančių pramoninių katilų degimo proceso reguliavimui taip pat yra naudojamas λ-zondas, tačiau šiuo atveju jis būna įrengiamas už ciklonų, skirtų išvalyti išeniančius iš katilo degimo produktus nuo esančių juose kietųjų dalelių. Sunku įsivaizduoti, jog λ-zondas įrengtas katile, kuriame gali būti deginami medžio ir anglies granulės, grūdai, malkos ir nesant jokios degimo produktų valymo įrangos, λ-zondas galės patikimai veikti nors kiek ilgesnį laiką.
